Blogas Zeppelinus apie mitinga “Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“

Šiandien mitingavau. Senokai to nebuvau daręs

by Blogas Zeppelinus (Notes) on Sunday, April 28, 2013 at 9:29am

Šiandienykštis Lietuvos patriotų mitingas “Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ buvo puiki proga prisiminti senus gerus laikus.

Ir įvertinti, kiek patobulėjo ši viešos demonstracijos forma, palyginus su anais laikais.

Nedėsiu fotoreportažų, nes jų pilna spaudoje, neatpasakosiu oratorių kalbų, nes šis formatas netinka guldymui ant popieriaus.

Pasidalinsiu keliais įspūdžiais ir pamąstymais dėl šios formos panaudojimo ateityje.

Pirma, kas krito į akis – didžiąją  susirinkusiųjų dalį sudarė pabrėžtinai inteligentiški  garbaus amžiaus žmonės. Jiems tokia statiška viešo renginio forma įprasta ir atmintina dar iš Sajūdžio laikų.

Šiuo atveju vyksmas ir vyko maždaug pagal anų laikų kanonus. Nenuostabu, žinant, kad pagrindiniai organizatoriai ir buvo ano laikmečio lyderiai ir autoritetai.

Antra pagal gausumą dalyvių grupė buvo jaunimas. Kuris akivaizdžiai šiek tiek pasigedo kiek didesnio judesio, draivo, kažkokio veiksmo.

Ko gero, mažiausia i buvo tų, kas vadinama vidutinio amžiaus atstovais. Tokie į mitingus vaikšto tik ypatingam reikalui prispaudus.

Kaip žinia, pagrindinis mitingų tikslas yra pademonstruoti tam tikros idėjos ar pozicijos šalininkų buvimą, dar kartą pateikti ir legitimuoti tam tikrus reikalavimus bei sutelkti ir leisti susirinkusiems pasijausti esant dideliame bendraminčių būryje.

Pagrindinė priemonė – verbaliniai oratorių pranešimai, kurie gali būti palydimi įvairiausių pagalbinių žanrų, kuriančių atmosferą.

Šiuo atveju buvo 11 kalbėtojų ir 2 muzikiniai numeriai.

Oratorių kalbų eiliškumas buvo maždaug toks: vienas Sąjūdžio laikų kartos atstovas, vienas  jaunimo.

Tenka pasakyti, kad tarp abiejų grupių atstovų dauguma nelabai suprato, kad motyvuojanti kalba miniai žmonių (~nuo bačkos) yra atskiras žanras, turintis didelę specifiką. Kurią derėtų žinoti ir paisyti.

Negalima viena intonacija tiesiog subambėti teisingus dalykus. Mitingas nėra nei pamoka, nei paskaita, kurios tikslas papasakoti auditorijai tai, ko ji nežino.

Šiuo atveju visi viską ir taip žino, jeigu jau atėjo į mitingą.

Žmonės tikisi kitko – patvirtinimo, kad jie teisingai mano, kad yra žmonių, kurie gali juos užvesti ir vesti, kurie gali burti minią. Iš esmės, tai yra ritualas, kurį derėtų tinkamai atlikti.

Prisipažinsiu, ir man buvo smalsu pamatyti, kas iš oratorių, ypač –  jaunesnės kartos, pademonstruos mitinginio politiko sugebėjimus.

Mano supratimu, tik trys kalbėtojai teisingai suprato  ir tinkamai atliko savo vaidmenį.

Iš senosios kartos atstovų tai buvo garsusis klaipėdietis Dionizas Varkalis. Kurio patirtis ir sugebėjimai tokio formato renginiuose buvo akivaizdūs.

Iš jaunosios kartos deramai  pasirodė LTJS vadovas Julius Panka.

Irgi akivaizdžiai patyręs mitingų oratorius, puikiai suvokiantis žanro reikalavimus ir gebantis valdyti minios dėmesį. Gal tik reikėtų išmokti daryti pauzes, kuomet kyla iššaukta minios reakcija. Nes jų nedarydamas jis pats ją ir nugesina.

Na, ir labiausiai nustebino ir didžiausią įspūdį paliko FB draugė Vaiva Žukienė. Jos pasisakymas tiek turinio, tiek formos, tiek atlikimo prasmėmis buvo kone idealus.

Mieloji Vaiva yra apsigimusi mitingų oratorė, puikiai suprantanti, ką ir kaip reikia kalbėti. Iir – kas dar svarbiau – sugebanti tai padaryti.

Laukiau ir teisininkės Sandros Česnulevičiūtės, kurią įsiminiau per priešrinkiminius TV debatus, pasisakymo. Jai teko ne itin dėkinga užduotis – perskaityti formalią rezoliuciją ir dar pridurti kažką nuo savęs.

Nebuvo taip įspūdinga, kaip televizijoje. Bet, greičiausiai, dėl objektyvių priežasčių.

Mieloji Sandra yra itin subtilaus sudėjimo panelė ir nėra apdovanota Adele plaučiais. Tai, kas yra privalumas TV ekrane, kalbėjimo miniai nuo bačkos atveju gali būti trūkumas.

Dar kalbėjo ir dainavo žinomas aktorius Gediminas Storpirštis.

Dainavo gražiai, bet daina – perdėm lyriška baladė. Tokiam formatui yra t.v. kovos dainos, kurios užveda ir kurias galima dainuoti visiems kartu.

Na, ir pabaigoje sugrojo dudmaišio, smuiko ir būgnelio trio. Grojo smagiai, bet niekam nežinomą melodiją. Palaikyti nebuvo kaip.


—————

Vienžo, mitingas įvyko. Ir pavyko.

Tačiau norint tokią statišką viešos demonstracijos formą taikyti ateityje derėtų panaudoti šiuolaikiškesnes priemones, kurios leistu padaryti jį patrauklesnį jaunimui.

Vien išmintingo bambėjimo nuo bačkos, lyriškų baladžių ir tamtamų  nepakaks.

Derėtų galvoti apie kokį mitingo/koncerto su visuotinu įsitraukimu formatą. Ir gal net nusisamdyti kokį kreatyvų renginių režisierių.

Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.